In a small room I build a fire

Kai norisi namuose daugiau jaukumo, dažniausiai ieškome paprastų sprendimų. Uždegame žvakę, įsitaisome su arbatos puodeliu ir bent trumpam sulėtiname dienos tempą. Tačiau ne visos žvakės yra vienodos – natūralaus bičių vaško žvakės išsiskiria ne tik švelnia šviesa ir maloniu aromatu, bet ir šimtmečius puoselėjamomis bitininkystės tradicijomis.

Bičių vaškas yra visiškai natūrali medžiaga, kurią bitės gamina koriams statyti. Iš jo pagamintos žvakės dega ryškia, ramia liepsna, skleidžia subtilų medaus aromatą ir daugeliui asocijuojasi su šiluma, ramybe bei natūralumu. Neatsitiktinai dar prieš atsirandant parafino žvakėms būtent bičių vaško žvakės buvo neatsiejama namų, švenčių ir įvairių apeigų dalis.

Šiame straipsnyje sužinosite, kuo išskirtinės natūralaus bičių vaško žvakės, kaip jos gaminamos ir kodėl iki šiol vertinamos tiek bitininkų, tiek natūralumo ieškančių žmonių. Taip pat pasidalysime patarimais, kaip savo rankomis susukti ar išlieti žvakę, kuri namams suteiks dar daugiau šilumos ir jaukumo.

Wax - beekeepers' privilege

Vaškas – visiškai natūrali organinė bičių gaminama medžiaga. Taip, perskaitėte teisingai, bitės nerenka vaško iš laukų, jos gamina šią itin degią medžiagą pačios. Ir tikrai ne tam, kad sušiltų. Vaškas – statybinė medžiaga, iš kurios laukinės bitės pasisiuva korius medžių drevėse, kalnų šlaituose. Vašką daugiausia gamina jaunos, vos 12 – 16 dienų bitutės. Iš specialios liaukos išskirtą skystį jos sumodeliuoja taip, kaip nesugebėtų net geriausi statybininkai – į idealias šešiakampes korio akutes. Visa tai – be jokio „gulsčiuko“ ar kampainio. Joms net nereikia specialių maišytuvų, glaistyklių ar kitų rakandų – darbštuolės visus statybos darbus atlieka savo vos matomomis rankutėmis. Ir, nors jos ir negali sugroti Šopeno, tačiau rankų miklumu tikrai nesiskundžia. Šešiakampis – tobulas ekonomijos pavyzdys, kaip su kuo mažiau medžiagos pagaminti kuo didesnį statinį. Kadangi tokie statiniai egzistuoja tik medžiuose ar aviliuose, nuo seno žvakes gamino bitininkai, mat drąsuolių, norinčių gauti vaško iš laukinių bičių daug neatsirasdavo. Natūralaus bičių vaško žvakių gamyba dar ir šiandien lieka bitininkų amatu, hobiu ir pramoga. Pramoga? Jei abejojate, kviečiame patiems išbandyti šį raminantį, tačiau daug koncentracijos reikalaujantį užsiėmimą. „Brolių medaus“ edukacijų metu vykstančiose žvakių dirbtuvėse šį itin smagų užsiėmimą jau atranda ir patys mažiausi, ir gerokai vyresni, kurie lieka maloniai nustebinti šio įkvepiančio užsiėmimo, kuris, iš pirmo žvilgsnio, gali pasirodyti gerokai lengvesnis, nei iš tiesų yra. Tačiau vaškas yra tik vienas iš daugelio vertingų bee products, kuriuos bitės sukuria savo kasdieniame darbe.

Different heat

Vaško žvakių gamybos tradicijos pakito nedaug. Nors atsirado modernesnių priemonių, specialių vaško valymo įrenginių, žvakių „paruoštukių“, tačiau didžioji dalis darbo vis dar atliekama rankomis. Visi į žvakes sudėti linkėjimai ir visos geros mintys nėra vienintelė priežastis, kodėl vaško žvakė šildo kitaip, nei pagaminta iš parafno ar sojų vaško. Bičių vaškas dega ryškesne ir šiltesne liepsna, o kur dar jo nepakartojamas kvapas… Honey, bee bread rolls, bičių kvapas… Šį natūralų aromatą papildo ir avilyje laikomos pollen, kurios yra vienas svarbiausių bičių maisto šaltinių. Nuo to, kas vaške buvo laikoma priklauso ir jo spalva. Būten medus, natūraliai balkšvą vašką nudažo gelsvai. Kuo daugiau vaške priemaišų – tuo jis tamsesnis, tuo sodresnis ir kvapas. O štai parafino žvakės bekvapės arba su pridėtiniais sintetiniais kvapikliais. Be to, kadangi jos gaminamos iš naftos produktų,  bitininkai jas dažnai palygina su užvestu automobiliu kambaryje – suodžiai, blogas kvapas ir kenksmingos medžiagos garantuotos. Bičių vaško žvakės ne tik nėra kenksmingos, jos skleidžia netgi aplinkos orą valančias ir gryninančias medžiagas, padeda kovoti su aplinkoje esančiais kenksmingais mikroorganizmais. Galbūt dėl to bitės niekada ir neserga sloga? ?

If you've ever watched a wax candle burn, you've probably remembered the calmness it gives off. Not only is it made with tenderness (try twisting just one candle and you'll know what I mean), but it burns with it. The wax gradually melts and burns, the wick doesn't crackle, the flame flickers evenly, rivulets of wax run down onto the tablecloth, and so it burns quietly, patiently, until it burns. That is true warmth and peace. Once you try it, they say, you can't stop. Once you've tried wax candles, you're enchanted, and you begin to enjoy their little miracles all the time. After all, you can never have too much heat.

Twist the candle, twist it to one side

Natūralaus vaško žvakės, dažniausiai, gaminamos dviem būdais: sukimu ir liejimu. Suktos žvakės paženklintos natūraliu korio raštu, o, štai, lietos žvakės gali įgauti bet kokią formą. Kurias pagaminti sunkiau? Ir vienos ir kitos reikalauja kruopštumo bei meilės.

The candles are made with silicone moulds, which you can make yourself. All you need is a container for pouring the silicone, silicone mix, the object you want to shape into a candle, a cotton (linen or other natural) wick and melted wax. First of all, you need to make a mould. To do this, pour the silicone you have made into a container (mix the two silicone components well and quickly) and dip the desired mould into it. It is important to follow the manufacturer's instructions and the specified setting time when making the silicone. So, once our future mould has set, we simply cut it lengthwise on one side so that it is easy to open and remove the used moulding item. Once the mould is made, we place the wick in the middle of the mould, stretch it well, making sure to secure it at both ends of the silicone mould. Then we can pour the melted wax inside. Secure the mould firmly with ties, straps or rubber bands to prevent the wax from spilling out accidentally. When the mould has cooled, carefully remove the candle, trim the bottom so that it stands flat, cut off the excess wick and dip the remaining tip in wax to make it easier to light. Are you tempted to try?

To spin a candle for yourself, at first glance, seems like asking. All you need are beeswax plates, a wick and dexterous warm hands. Wax is a very pleasant material, but it is also a fast-decomposing material, so you need to be able to twist it with warm hands to make a nice candle that burns well. The beekeeping brothers advise you to warm your hands by rubbing the palms of your hands before you start to twist your first candle. So, once we have relaxed and warmed our hands, we can start to spin the candle. First, we coat the wick well with wax, crimp it, and then slowly spin the wax plate. The twisting should be as tight as possible to minimise the gaps between the wax plates. It is important to both 'smooth' and 'steady' the candle. Make sure that the wax plate is aligned on both edges and that it does not split. Also, twist very gently and calmly to avoid damaging the wax and distorting its texture. The tighter you twist the candle, the more beautifully it smoulders. So, patience!

And accepts and accompanies

Susisuk sau žvakelę, kuri nušviestų Tau kelią… O žvakelės šviečia visada: ir kai gera, ir kai liūdna, ir kai švenčiame, ir kai verkiame. Na, bent jau šviesdavo. Bičių vaško žvakės liepsna, kaip niekas kitas, turi savyje galią nuraminti: sako, ją užsidegęs net gali išgirsti bites dūzgiant, užuosti šviežią medų ir įkvėpti vasaros. Kvapų ir šilumos terapiją namuose mums dovanoja bitės, kurios mūsų padėjėjomis buvo nenusakomą galybę metų ir, kurių dėka, mūsų pasėliai ir visa gyvoji gamta kasmet subrandina savo vaisius. Gal kiek simboliška, kad bičių, gyvybės nešėjų, vaško žvakės ir sutinka, ir, galiausiai, mus palydi, lyg uždarydamos vieną gamtos ciklą ir natūraliai pereidamos prie kito. Juk seniau tik tikro vaško žvakeles ir šventino. Liūdna dabar bitei, kad jos vaškas šildo mažiau, ir liūdna žmogui, kuris šildosi, bet niekaip nesušyla su šalta liepsna.Jei dar nė karto nebandėte užsidegti tikro vaško žvakės – pabandykite. Gal ir tam mažam kambarėly užkūrus ugnelę taps jaukiau, nei rūmuose, ir tos pelenės ar rupūžiukai nušvis, kaip princai ir princesės tikrų žvakių šviesoje. Gal rūmai nebeatrodys šalti ir dideli, o žmonės – per daug nepasiekiami, jei visi susės prie tos šviesos ir šilumos, kuri atlydėjo mus čia, lydėjo mus visose gyvenimo kelionėse net iki Uralo kalnų ir kuri išlydėdavo kiekvieną į šviesesnį rytojų. O jei norisi dar geriau pažinti bičių pasaulį, verta atrasti ir kitus jų darbo vaisius, pavyzdžiui, guminukus su medumi, kurie leidžia medaus skoniu mėgautis visai kitu būdu.