Kreminis medus: kas tai, kaip gaminamas ir kuo skiriasi nuo įprasto medaus

Kreminis medus atrodo taip, lyg su juo būtų padaryta gerokai daugiau nei su įprastu medumi. Jis šviesus, purus, lengvai tepamas ir ilgiau išlaiko kreminę konsistenciją. Todėl visai natūraliai kyla klausimas – ar tai vis dar tas pats medus, ar jau perdirbtas produktas?

Atsakymas paprastesnis, nei gali pasirodyti: kreminio medaus sudėties keisti nereikia. Jam nereikia nei cukraus, nei kitų priedų. Skiriasi kristalizacijos procesas – medų kontroliuojamai maišant susidaro daug smulkių kristalų, kurie suteikia jam vientisą, švelnią ir lengvai tepamą tekstūrą.

Tačiau tekstūra – ne vienintelis skirtumas. Toliau išsiaiškinsime, kaip gaminamas kreminis medus, kodėl vienos medaus rūšys kreminimui tinka geriau už kitas, kaip procesas veikia medaus sudėtį ir kada verta rinktis kreminį, o kada – įprastą medų.

Kas yra kreminis medus?

Kreminis medus yra 100 % natūralus medus, kuriam kontroliuojamo maišymo būdu suteikta švelni, tepama kremo konsistencija, be jokių priedų. Lietuviškai jis dar vadinamas plaktu arba tepamu medumi (angliškai creamed honey / whipped honey).

Kreminę medaus tekstūrą lemia susidarančių kristalų dydis. Anhalto taikomųjų mokslų universiteto tyrėjų publikacijoje žurnale Foods nustatyta, kad smulkesni kristalai siejami su kremiškesne konsistencija ir malonesniu pojūčiu burnoje. Kontroliuojant kristalizaciją ir maišymą galima išvengti stambių, ant liežuvio juntamų kristalų susidarymo.

Tas pats tyrimas parodė, kad kristalizuojantis ir maišomas medus gali šviesėti – didėja jo baltumo indeksas. Kreminio medaus spalva paprastai būna šviesesnė nei skysto medaus, tačiau jos atspalvis priklauso ir nuo medaus rūšies bei pradinės spalvos.

Konsistencija gali išlikti pastovi ilgą laiką. Smulkūs kristalai padeda išlaikyti vientisą, tepamą konsistenciją, todėl kreminis medus paprastai nesukietėja taip, kaip natūraliai kristalizuojantis skystas medus. Jis ilgai išlieka tepamas.

Kaip gaminamas kreminis medus?

Kreminis medus gaminamas kontroliuojant jo kristalizaciją ir lėtai maišant, paprastai be kaitinimo ir priedų. Tai mechaninis procesas, kuris keičia medaus kristalų struktūrą, o ne jo sudėtį.

Klasikinį metodą užpatentavo E. J. Dyce’as: į skystą medų įmaišoma apie 5 % smulkiakristalinio „sėklinio“ medaus, masė maišoma ir laikoma maždaug 14 °C temperatūroje. Remiantis Foods (2023) tyrimu, maždaug 14 °C temperatūra yra svarbi kreminei konsistencijai išgauti, o esant šiai temperatūrai kitų tirtų maišymo parametrų įtaka buvo palyginti nedidelė.

Kristalizacijos starteriui gali būti naudojamas jau smulkiai kristalizavęsis medus. Jei produktas parduodamas kaip medus, kitų maisto ingredientų į jį dėti negalima.

Kreminimui gerai tinka gliukozės turtingas medus, nes jis paprastai kristalizuojasi greitai. Pavyzdžiui, spring honey iš regionų, kuriuose gausu rapsų, gali turėti daug gliukozės, todėl toks medus dažnai naudojamas kreminiam medui gaminti. Plačiau apie šios žaliavos savybes rasite rapsų medaus apžvalgoje.

Ar galima kreminį medų pasigaminti namuose?

Taip, namų sąlygomis kreminį medų galima gaminti sumaišius smulkiai kristalizavusį medų su skystu medumi. Kristalizuotas medus čia veikia kaip kristalizacijos „sėkla“, padedanti formuotis smulkiai, kreminei struktūrai.

Mišinys maišomas, kol tampa vientisa, šviesesne mase. Tada indelis laikomas vėsioje vietoje, kad tekstūra stabilizuotųsi.

Viena dažnų klaidų – per stiprus medaus kaitinimas prieš maišymą. Aukšta temperatūra gali sumažinti fermentų aktyvumą, todėl geriau vengti bereikalingo medaus kaitinimo.

Kuo kreminis medus skiriasi nuo įprasto medaus?

Kreminio ir įprasto medaus sudėtis iš esmės nesiskiria, skiriasi jo fizinė kristalų struktūra. Pagal ES medaus direktyvą 2001/110/EB į medų negalima dėti maisto ingredientų ar kitų medžiagų, išskyrus medų. Kreminio medaus tekstūra gaunama kontroliuojant kristalizaciją, kad susidarytų smulkūs, tolygūs kristalai.

Praktiniai skirtumai atrodo taip:

Ar skiriasi skonis? Jei žaliava ta pati, pats kreminimas skonio iš esmės nekeičia. Tačiau smulkūs kristalai keičia pojūtį burnoje: kreminis medus gali atrodyti švelnesnis, nors jo cukrų ir aromatinių medžiagų sudėtis iš esmės nepakinta.

Pirkėjui esminis skirtumas yra patogumas. Kreminis medus mažiau varva nuo šaukšto ir ilgiau išlieka lengvai tepamas, todėl jis ypač patogus sumuštiniams. Skystas medus laikui bėgant gali natūraliai kristalizuotis, o tinkamai paruošto kreminio medaus tekstūra gali išlikti pastovi ilgą laiką.

Kreminti galima įvairių rūšių medų, nuo rapsų iki dobilų. Kuri žaliava tinkamesnė, priklauso nuo jos cukrų sudėties, ypač gliukozės kiekio ir gliukozės bei fruktozės santykio. Platesnį vaizdą pateikia types of honey apžvalga.

Ar kreminis medus praranda naudingas savybes?

Kreminimo metu medus paprastai nėra stipriai kaitinamas, todėl jo sudėtis ir naudingosios savybės iš esmės išlieka. Maišymas gali vykti maždaug 14 °C temperatūroje – tai mechaninis tekstūros formavimo procesas, o ne terminis apdorojimas.

Kitaip yra su medaus kaitinimu. Kaitinant medų gali mažėti fermentų, ypač invertazės, aktyvumas ir didėti HMF (5-hidroksimetilfurfurolo) kiekis. ES direktyva 2001/110/EB nustato kokybės ribas: diastazės aktyvumas paprastai turi būti ne mažesnis kaip 8 vienetai, o HMF – ne daugiau kaip 40 mg/kg.

Panaši problema gali kilti ir namuose. Per stipriai šildant sukietėjusį medų, kad jis vėl taptų skystas, gali sumažėti kai kurių fermentų aktyvumas. Kreminio medaus privalumas – jo konsistencija ilgiau išlieka tepama, todėl jo paprastai nereikia skystinti.

Vis dėlto sveikumo prasme stebuklų nėra. Gliukozė ir fruktozė kartu sudaro apie 70–80 % medaus masės, kaip ir įprastame meduje, taigi saikas galioja vienodai.

Kreminis medus: DUK

Ar kreminį medų reikia laikyti šaldytuve?

Ne, kreminio medaus paprastai nereikia laikyti šaldytuve. Pakanka vėsios vietos, sandaraus indelio ir apsaugos nuo tiesioginių saulės spindulių.

Tačiau šiltoje vietoje kreminė tekstūra gali suminkštėti ar pradėti sluoksniuotis, nes dalis kristalų gali tirpti. Geriausia vieta – vėsi, tamsi virtuvės spintelė, toliau nuo viryklės ar radiatoriaus.

Kodėl verta rinktis kreminį medų vietoj įprasto?

Kreminis medus dažnai pasirenkamas dėl patogumo: jis lengvai tepamas, mažiau varva nuo šaukšto ir paprastai nesusidaro stambūs kristalai. Dėl to jis ypač parankus pusryčiams.

Tuo tarpu sudėtis iš esmės lieka tokia pati kaip įprasto medaus, nes kreminant keičiama jo tekstūra, o ne sudėtis. Taigi kreminį medų verta rinktis dėl konsistencijos, o ne dėl kitokios maistinės vertės.

Ar kreminis medus toks pat sveikas kaip įprastas medus?

Taip, kreminio medaus maistinė vertė iš esmės nesiskiria nuo įprasto medaus, jei kreminant jis nėra stipriai kaitinamas ir į jį nededama kitų ingredientų. Kreminimas iš esmės nekeičia medaus sudėties.

Cukrų kiekis iš esmės nesiskiria, todėl kreminį medų, kaip ir įprastą, reikėtų vartoti saikingai. Sergant diabetu, medaus vartojimą vertėtų aptarti su gydytoju.

Su kuo valgyti kreminį medų?

Kreminis medus ypač tinka ten, kur svarbus tepamumas: ant duonos, blynų ar skrebučių, nes mažiau varva. Jis taip pat dera su jogurtu, koše bei brandintu sūriu.

Į arbatą kreminį medų dėkite gėrimui šiek tiek atvėsus, nes aukšta temperatūra gali mažinti fermentų aktyvumą. O gurmanams verta paragauti liepų medaus via medaus korio su sūrio lenta.

Kreminis medus gerai atsiskleidžia, kai gaminamas iš natūraliai greitai kristalizuojančio medaus. Būtent tokį medų kuriame ir mes, broliai bitininkai Ignas ir Vilius, kartu su daugiau nei 315 bičių šeimų mūsų bityne. Mūsų darbo kokybę patvirtina 7 prestižiniai apdovanojimai, tačiau didžiausias įvertinimas mums yra klientų šypsenos.

Jei norite paragauti medaus be priedų, kviečiame apsilankyti mūsų Honey asortimente ir išsirinkti savo mėgstamiausią. O jei kils klausimų apie medaus rūšis ar kristalizaciją, drąsiai rašykite: Vilius mielai atsakys.